„Artumai“ su savo skaitytojais šįmet naujai permąstant Dekalogą, V įsakymą „Nežudyk“ tenka svarstyti tuomet, kai gamta sprogsta gyvybe, kai pats gyvybės ir gyvenimo Viešpats dar visai neseniai „geluonį mirties išrovė“. Bet, kaip ir būna su Dievo įsakymais, kai jiems paklūstame – gyvenimas tiesiog pražysta nauja gyvybe, gaiviausiomis spalvomis. Taip ir iš šio žurnalo puslapių apsčiai sklinda gyvybė ir gyvenimas, ypatingas ir visai kasdieniškas džiaugsmas, kurio šioje „Artumoje“ išties daugiau už tamsiuosius „mirties slėnius“.

Todėl šįkart skaitytojus pasitinka Evangelii Gaudium – džiaugsmingasis popiežiaus Pranciškaus paraginimas naujai užsidegus nešti Gyvybės evangeliją; o nuo žurnalo viršelio, regis, dar arčiau mūsų, žengia gyvybės apaštalas ir dargi „šeimos popiežiumi“ per kanonizaciją pavadintas šv. Jonas Paulius II (tai lietuvių tapytojo Pauliaus Juškos kūrinys Kauno arkikatedros altoriui, saugančiam šio šventojo relikviją). Apie besiplečiantį Jono Pauliaus II kultą Lietuvoje rašo menotyrininkai, sykiu svarstydami ir apie šventojo atvaizdo paskirtį religinėje praktikoje.

Numeryje – ir aktualus žvilgsnis į Jono Pauliaus II palikimą – kūno teologiją, be kita ko, pabrėžiant, kaip išmaniai jis „plukdė Bažnyčios laivą“ ir kaip tiksliai atsiliepė į šių laikų iššūkius žmogui. Primenamas ir vienas tų iššūkių – tai gender ideologija, kurios pragaištingumą perspėjančią Gabrielės Kuby knygą „Gender revoliucija. Buldozerinis reliatyvizmas“ kaip tik šiomis dienomis išleidžia „Artumos“ leidykla.

„Visi, kas gyvi, turi teisę gyventi!“ – tvirtai sako numerio tema pakalbinti vaikai. Geniali jų ištara puikiai tiktų paantrašte ir gyvam pokalbiui su brolių ortodoksų šeima, o jame – ir gyvybės stebuklas, per kurį, kaip liudijama, liko gyvas vienas iš abortui pasmerktų brolių dvynių. Ne tik žmogaus, bet ir gamtos gyvybės apsauga – tai dar viena gegužės tema su paraginimu už gyvybės pilną pasaulį dėkoti jos Kūrėjui.

Motiniškąją gegužę „Artumoje“ dėkojama ir mamoms – už tai, kad mylėjo „vienatine, besąlygiška ir nesavanaudiška meile“ – tiek, kiek „išgalėjo“. Pasakojimas apie motinų bei žmonų dangiškosios globėjos šv. Monikos (šv. Augustino mamos) gyvenimą siūlo gegužei ypač tinkantį maldos šiai šventajai devyndienį.

Ir vis dėlto ar penktojo įsakymo imperatyvas: „Nežudyk!“ turi tik tą kruvinąją prasmę? O gal įmanoma nužudyti ir kitaip – ne tik veiksmais, bet ir žodžiais, dvasiškai? Suteršiant kito gerą vardą? Sukeliant ir kitus kerštui? Gniuždant kitą ne tik neapykanta, bet dar baisesniu – abejingumu? Kaip rašoma žurnale, ir Biblijos tradicija plačiai interpretuoja šį įsakymą, o didžiosiomis žmogžudystėmis – „tautų naikinimo rykštėmis“ – jau Senajame Testamente laikytas nėštumo nutraukimas, savižudybė ir, beje, girtuokliavimas. Kitas neišvengiamai V įsakymą lydintis klausimas: ar įmanoma atleisti nužudymą? „Artumos“ pokalbis su nuteistaisiais už žmogžudystes liudija... beribį Dievo gailestingumą, kaip Jis beldžiasi į atvirą žmogaus širdį net už grotų. Šio pokalbio klausimai skirti ir mums: o kaip su mūsų gailestingumu, atleidimu, gerumo darbais?.. Patyrusiems abortą ir ieškantiems atleidimo skiriamas straipsnis apie Rachelės rekolekcijas Lietuvoje bei ganytojo atsakymas, ar atleidžiama aborto nuodėmė.

Šį ypatingą grožio ir motiniškos meilės mėnesį kviečiame skaityti gegužės „Artumą“, mąstant ir apie tai, jog pasaulį keičia ne jėga, o „revoliucinė švelnumo ir meilės galia“, kaip rašo popiežius Pranciškus, žvelgdamas į Dievo Motiną Mariją.

Dalė GUDŽINSKIENĖ